Santrauka
Architektai ruošdami želdynų projektus dažnai susiduria su problema, kaip nurodyti augalų dydžius. Lietuvoje šiuo metu neturime jokio dokumento, kurį naudotų medelynai, augalus parduodančios įmonės ir architektai, ir kuris atitiktų Europoje naudojamus augalų dydžių aprašymo reikalavimus. Siekiant išpręsti šią problemą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2007 m. gruodžio 14 d. Nr.D1-674 buvo patvirtinti „Sodmenų kokybės reikalavimai“. Deja, praktika parodė, kad tai nebuvo itin sėkmingas bandymas išspręsti šią problemą.
Pranešime pateikti augalų dydžių žymėjimai jau daugelį metų yra naudojami Europoje ir vis dažniau Lietuvoje: medelynuose, įmonėse prekiaujančiose augalais, tarp kraštovaizdžio architektų ir kitų fizinių ir juridinių asmenų. Ši žymėjimų sistema aiški, nepaini, tiksliai apibūdinanti augalo dydį. Vieninga augalų žymėjimo sistema itin palengvintų bendradarbavimą visiems dalyvaujantiems želdynų projektavime ir projektų įgyvendinime.
Reikšminiai žodžiai: želdynų projektai, augalų dydžių žymėjimas, kamieno apimtis.
Summary
Architects preparing landscape projects are often faced with the problem how to describe the sizes of plants. In Lithuania we currently do not have any document to be used by nurseries, plants trading firms and architects and which is correspondent with the plant size description requirements in Europe. In order to solve this problem by the issued order of the Minister of Environment of the Republic of Lithuania „Planting stock quality requirements” were ratified in 2007 December 14th. Nr.D1-674. Unfortunately, experience has shown that it was not very successful attempt to solve this problem. In announcement presented the plants size marking system for many years are being used in Europe and increasingly in Lithuania by nurseries, plants trading firms, among landscape architects and other individual and legal persons. This plant size marking system is clear, not complicated, precisely describing the size of a plant. The unanimous plant marking system would especially facilitate collaboration between all participants in landscape design and project implementation.
Key words: landscape projects, plant size marking, stem girth.
Įvadas
Architektai ruošdami želdinimo projektus dažnai susiduria su problema, kaip aprašyti augalų dydžius. Lietuvoje šiuo metu neturime jokio dokumento, kurį naudotų medelynai, augalus parduodančios įmonės ir architektai, ir kuris atitiktų Europoje naudojamus augalų dydžių aprašymo reikalavimus. Europos šalyse jau seniai yra naudojama vieninga augalų žymėjimo sistema, kuri yra vienodai suprantama įvairiose Europos šalyse ir tai itin palengvina tarpusavio bendradarbiavimą tarp architektų, projektuojančių želdynus, augintojų ir augalus parduodančių įmonių. Siekiant išpręsti šią problemą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2007 m. gruodžio 14 d. Nr.D1-674 buvo patvirtinti „Sodmenų kokybės reikalavimai“. Deja, praktika parodė, kad tai nebuvo itin sėkmingas bandymas išspręsti šią problemą.
Architektų projektuose pastebima, kad nėra vieningos sistemos, kuri būtų tiksli ir suprantama tiek architektui, tiek medelynams ar augalus parduodančioms įstaigoms. Nagrinėjant „Sodmenų kokybės reikalavimus“ iškylo nemažai klausimų dėl terminų augalų dydžių žymėjimui aprašyti pasirinkimo. Tokie terminai kaip įpakavimo talpa, konteinerio indeksas, krepšio indeksas, ryšulio tipas ir skersmuo sukėlė dar daugiau neaiškumų. Juo labiau nesuprantamas ryšys tarp sodmenų kokybės ir sodmenų dydžių charakteristikų (Sodmenų kokybės reikalavimų 1 priedas – Urbanizuotoms teritorijoms skirtų sodmenų minimalūs kokybės reikalavimai). Augalo atitikimas tam tikram dydžiui, nėra pakankamas kriterijus augalo kokybės įvertinimui. Taip pat nagrinėjant „Sodmenų kokybės reikalavimus“ iškyla klausimas, kodėl siūloma medžio kamieno apimtį matuoti 1m aukštyje, o jau kamieno skersmenį 1,3m aukštyje. Kamieno apimtis turėtų būti susieta su kamieno skersmeniu pvz. jeigu kamieno apimtis 10-12 cm (1 m aukštyje), tai kamieno skersmuo atitinkamai 3-4 cm (1m aukštyje).Nesuprantama, kodėl reikalavimuose yra bandoma susieti tam tikrus sodmenų dydžius su konkrečiomis augalų rūšimis. Tokie terminai kaip pagrindinės augalų rūšys ir nepagrindinės augalų rūšys naudojamos tik Lietuvoje. Nėra jokių aiškių kriterijų pagal ką buvo suskirstyti šie augalai, pagal kokius kriterijus sudarytas asortimentas. Kodėl būtent tam tikros rūšys, kurios pagal augalo charakteristiką nėra tinkamos urbanizuotų vietovių želdinimui priskiriamos prie pagrindinių medžių rūšių, o itin atsparios miesto klimatui ir daugelio specialistų rekomenuojamos rūšys patenka jau į nepagrindines rūšis. Matmenys, nusakantys augalo dydį, turėtų būti vieningi visiems augalams. Jie neapibrėžia augalo kokybės standarto, bet nusako pagal kokias bendrai priimtas taisykles rūšiuojami augalai. Pagal šias rūšiavimo taisykles pateikiamos augalų kainos. Šios taisyklės yra bendros visoje Europos Sąjungoje, skiriasi tik kalbiniai terminai.
Kodėl reikia bendrai naudojamų augalus charakterizuojančių dydžių?
- Želdynų projektų augalų specifikacijose turėtų būti nurodomi tokie dydžiai, kuriuos naudoja medelynai ir augalus parduodančios įmonės. Naudojant vieningą dydžių sistemą būtų išvengta želdynų projektų neatitikimų, kai yra pasodinamas kito dydžio augalas, nei buvo numatyta želdyno projekte.
- Praktikoje dažnai pasitaiko, kad projektuose įtraukti augalai neturi nurodytų dydžių. Kyla klausimas, kokio dydžio augalą sodinti, nes tai nulemia ir jo kainą.
Įprastai aprašant augalų dydžio charakteristikas naudojamos šios augalų sąvybės: augalo aukštis, plotis, ūglių skaičius ir ilgis. Remiantis šiomis sąvybėmis yra apibūdinami augalų dydžiai, kurie yra būtini sklandžiam architektų ir medelynų bendradarbiavimui.
Bendri augalų dydžių žymėjimo kriterijai:
Aprašant augalų dydžio charakteristikas naudojamos šios augalų savybės: augalo aukštis, plotis, ūglių skaičius ir ilgis. Remiantis šiomis savybėmis bei jų žymėjimu yra apibūdinami augalų dydžiai, būtini sklandžiam architektų ir medelynų bendradarbiavimui:
- Medžio kamieno apimtis. Kamieno apimtis matuojama 1m aukštyje. Apimtis nuo 6 iki 20 cm pateikiama kas 2cm (10-12, 12-14…), nuo 20 cm apimties, kas 5 cm. Daugiakamienių medžių apimtis pateikiama sudėjus visų kamienų apimtis ir padalinus iš kamienų skaičiaus.
- Augalo persodinimo skaičius medelyne. Medžiai esantys 6-20 cm kamieno apimties, medelynuose persodinami kas 3 metai, didesnės apimties medžiai, kas 5 metai. Ši informacija (augalų persodinimo kartai) žymima 2xp , 3xp ir t.t.
- Kai augalai parduodami konteineriuose, nurodoma konteinerio talpa litrais: C2 , C5 ir t.t.
- Lapuočiams krūmams ir spygliuočiams šalia konteinerio talpos nurodomas augalų aukštis ir/ar plotis.
1. Lapuočių krūmų dydžių žymėjimai:
- BG – šaknų sistema be žemių gumulo (plikomis šaknimis),
- SG – šaknų sistema su žemių gumulu,
- Cx – krūmas auga konteineryje, x- konteinerio talpa litrais.
Rūšiavimas pagal aukštį (cm):
- 15-20 40-60 150-200
- 20-30 60-100 200-250
- 30-40 100-150 250-300
Pvz.: Cornus mas C5 30-40 – geltonžiedė sedula, krūmas 5l konteineryje, augalo aukštis 30-40 cm,
Berneris thunbergii 100-150 SG – Tunbergo raugerškis, krūmas 100-150 cm aukščio su žemių gumulu.
2. Medžių dydžių žymėjimai
- BG – šaknų sistema be žemių gumulo (plikomis šaknimis),
- SG – šaknų sistema su žemės gumulu,
- SVT – šaknų sistema su žemės gumulu ir vieliniu tinklu,
- 2xp,…..6xp – nurodomas persodinimo skaičius,
- K220, K180 – medžio kamieno aukštis centimetrais,
- Cx – medis auga konteineryje, x- konteinerio talpa litrais.
Labai svarbu pažymėti medžio spec. forma, kad būtų teisingai įgyvendintas projektas:
- SOL – soliteras,
- MS – daugiakamienis,
- Svyruoklinė forma,
- Gyvatvorės elementas,
- Plokščia forma,
- Špaliero forma,
- Kubo forma,
- Pa – skiepytas,
- Pa 130 – skaitmuo nurodo kokiame aukštyje yra skiepas.
- 6-8, 10-12, 20-25 – medžio kamieno apimtis matuojama centimetrais 1m aukštyje. Jei projekte pateiktas medžio kamieno skersmuo, tokiu atveju medžio kamieno apimtis apskaičiuojama turimą skersmenį dauginant iš 3,14.
3. Medžių dydžių rūšiavimas pagal kamieno skersmenį ir apimtį:
Medžio kamieno apimtis, cm Medžio kamieno skersmuo, cm
- 6-8 2,25-2,5
- 8-10 2,5-3,0
- 10-12 3,0-4,0
- 12-14 4-4,5
- 14-16 4,5-5
- 16-18 5-5,5
- 18-20 5,5-6
- 20-25 6-8
- 25-30 8-10
- 30-35 10-12
- 35-40 12-14
- 40-45 14-16
- Pvz.: Acer platanoides ‚Columnare‘ 10-12 BG arba 10-12 – paprastasis klevas ‚Columnare‘, kamieno apimtis 10-12 cm, be žemių gumulo;
- Acer platanoides ‚Globosum‘ 20-25 SG K180 4xp- paprastasis klevas ‚Globosum‘, kamieno apimtis 20-25 cm, augalas su žemių gumulu, kamienas 180cm aukščio, augalas 4 kartus persodintas;
- Tilia cordata C10 6-8 – mažalapė liepa, medis 10 l konteineryje, kamieno apimtis 6-8 cm.
4. Spygliuočių krūmų dydžių žymėjimai:
- SG- su žemių gumulu,
- Cx – augalas konteineryje, x – konteinerio talpa litrais.
- Dydžių rūšiavimas pagal aukštį/plotį cm:
- 12-15 40-60 90-100 200-250
- 15-20 50-60 100-125 225-250
- 20-25 60-70 125-150 250-275
- 20-30 60-80 150-175 250-300
- 25-30 70-80 150-200 275-300
- 30-40 80-90 175-200
- 40-50 80-100 200-225
- Pvz.: Picea omorika 200-225 SG – serbinė eglė 200-225 cm aukščio su žemių gumulu;
- Juniperus horizontalis ‚Wiltonii‘ C2 20-25- gulsčiasis kadagys ‘Wiltonii‘ 2l konteineryje, augalas 20-25 cm pločio;
- Thuja occidentalis ‘Brabant‘ C5 40-60 – vakarinė tuja ‘Brabant‘ 5l konteineryje, augalas 40-60 cm aukščio;
- Pinus mugo var. mughus C50 80-90×90-100 – kalninė pušis var. mughus 50l konteineryje, 80-90 cm aukščio ir 90-100 cm pločio.
4. Rododendrų dydžių žymėjimai:
- SG – su žemių gumulu;
- Cx – augalas konteineryje, x – konteinerio talpa litrais.
- Rododendrams, kurių aukštis nuo 80-100 cm, kartu nurodomas ir augalo plotis.
Dydžių rūšiavimas pagal aukštį/plotį cm:
- 12-15 40-50 80-90 175-200
- 15-20 40-60 80-100 200-225
- 20-25 50-60 90-100
- 20-30 60-70 100-125
- 25-30 60-80 125-150
- 30-40 70-80 150-175
- Pvz.: Rhododendron ‘Catawbiense Grandiflorum‘ C5 30-40 – rododendras ‘Catawbiense Grandiflorum‘ 5l konteineryje, 30-40 cm aukščio;
- Rhododendron ‘Catawbiense Grandiflorum‘ 100-125×125-150 SG – rododendras ‘Catawbiense Grandiflorum‘ 100-125 cm aukščio ir 125-150 cm pločio su žemių gumulu.
Pateikti augalų dydžių žymėjimai jau daugelį metų yra naudojami Europoje ir vis dažniau Lietuvoje: medelynuose, įmonėse prekiaujančiose augalais, tarp kraštovaizdžio architektų ir kitų fizinių ir juridinių asmenų. Ši žymėjimų sistema aiški, nepaini, tiksliai apibūdinanti augalo dydį. Vieninga augalų žymėjimo sistema itin palengvintų bendradarbavimą visiems dalyvaujantiems želdynų projektavime ir projektų įgyvendinime.
Parengė Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacija (LŽDAAA)
Literatūra
- UAB „Soltra”. Vytautas Rumba. Augalų dydžių žymėjimas.
- Forschungsgesellschaft Landschaftsentwicklung Landschaftsbau e.v.(FLL). Gütebestimmungen für Baumschulpflanzen . Bonn, 1999.
- Dėl sodmenų kokybės reikalavimų patvirtinimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas 2007 m. gruodžio 14d. Nr.D1-674. Vilnius
- Gerd Krüssmann . Die Baumschule. Parey Buchverlag Berlin, Berlin, 1997.